RESCUE EUROPE. Anglija
Nuostabi savaitė Anglijoje
Diana Žilinskaitė, Gabija Pigagaitė
Kaišiadorių r. Žaslių pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinės
Kaišiadorių r. Žaslių pagrindinė mokykla kartu su mokyklomis partnerėmis iš Ispanijos, Italijos, Slovakijos, Vokietijos, Austrijos ir Jungtinės Karalystės 2015 m. pradėjo vykdyti Erasmus+ KA2 projektą „REnewable Sustainable CUltural Enterprise in Europe“, skirtą ekologiniam ugdymui. Ir štai, išaušo ankstyvas kovo rytas, kai mes- 6 klasės mokinės Gabija Pigagaitė ir Diana Žilinskaitė kartu klasės auklėtoja Valerija Vankevičiene ir projekto koordinatore Odilija Juzukoniene, išvykome į Jungtinės Karalystės Midlsbro miesto Priory Woods mokyklą, kurioje mokosi mokiniai su specialiaisiais poreikiais, dalyvauti projekto veiklose. Šiame mieste praleidome visą savaitę ir štai kokie mūsų įspūdžiai.
Pirmą dieną mokykloje mus pasitiko labai draugiški mokiniai ir kartu su jais keliavome susipažinti su mokykla. Mokykla labai didelė, šviesi, erdvi, spalvingos klasės, gražus vidinis kiemelis. Po ekskursijos mokykloje, visi susirinkome aktų salėje, kurioje vyko atidarymas. Atidaryme dalyvavo garsus Jungtinės Karalystės sportininkas, kuris įsibėgęs nušoka beveik 9m. Jis mums surengė šuolio į tolį varžybas, vėliau kalbėjo mokyklos direktorė, projekto koordinatorė. Papietavę mokyklos valgykloje keliavome prie Šiaurės jūros į Saltburn miestelį. Kai nuvykome ten, pasirodė, kad nuvykome ne prie jūros, o į rojų, buvo labai gražu. Jūra, uolos, gamta. Nustebome, kai pamatėme suoliukus su pritvirtintomis gėlių puokštėmis ir mirusių žmonių pavardėmis. Dar matėme labai gražiai atrodantį skardį, aštuonis banglentininkus, į kuriuos žiūrint darėsi šalta bei tiltą, o tiltas buvo keistas todėl, kad norint ant jo pavaikščioti, reikia nulipti laiptais arba leistis liftu iki tilto.
Kitą dieną važiavome į mišką, ten buvo šlapia ir buvo daug purvo... Svarbiausia tai, kad mums patiko, mūsų komandoje buvo devyni žmonės, 5 mokinės (dvi lietuvės ir trys slovakės) ir keturios mokytojos (dvi slovakės ir dvi lietuvės). Mums nepatiko tai, kad buvome visos šlapios ir murzinos, tačiau patiko atlikti įvairias užduotis- pereiti upelį, rasti paslėptus daiktus, suteikti pirmąją pagalbą... Vakare visi dalyviai važiavome vakarieniauti į restoraną.
Trečią dieną važiavome į Stewart parką. Ten, vaikščiodami po parką ir skaitydami informacinius stendus, sprendėme kryžiažodį. Mūsų komandoje buvo 6 žmonės – 2 slovakai berniukai, 2 lietuvės mokytojos ir mes. Vėliau šėrėme keistas ožkas. Keistos jos buvo todėl, kad jų ausis buvo atlėpusios kaip šuns. Dar parke sutikome dvi labai malonias voveres, keletą ančių, bei daug visokiausių rūšių šunų, kurie buvo be pavadėlių, lakstė laisvai, kai kurių šunų mes truputį išsigandome, tačiau šie buvo labai draugiški ir nepikti. Buvo linksma. Po apsilankymo parke važiavome į mokyklą ir darėme lesyklėles. Lesyklėles darėmė iš duotų priemonių: lentelių, pagaliukų, varžtų, atsuktuvo, buteliuko, kruopų. Lesyklėles darėmė mokykloje. Mums padėjo anglai mokytojai ir mokiniai. Buvo labai smagu dirbti komandoje su kitos mokyklos mokiniais, nes visi draugiški, bei visada padeda jei pačios nesugebam. Lesyklėlės buvo labai gražios, tik gaila negalėjom parsivežti namo, nes jos buvo didelės ir netilpo į lagaminus. Vakare mokykloje vyko vakarėlis – valgėme tradicinį patiekalą - pyragą su mėsa, šokome tradicinius anglų šokius.
Na, o paskutinę dieną turėjome atsisveikinti su visais. Bet prieš atsisveikinimą gaminome kaliauses. Mūsų grupę sudarė: mes - dvi lietuvės, berniukas slovakas ir berniukas anglas. Kaliausę gaminome iš šieno, senų rūbų, maišo, pagalių ir lipnios juostos. Juokaudami komandoje galvojame, reikia pačiom susivynioti ir būti tomis kaliausėmis, kad tik nereiktų važiuoti namo, nes labai nenorėjom atsisveikinti su jų mokyklos mokiniais, mokytojais, bet visgi padarėmė didelę, gražią kaliausę. Kišome į maišą šieną, su kojom visi patrypėm, kad gautųsi apvalus jos kūnas, pririšom prie pagaliukų, apvyniojom lipnia juosta, kad laikytųsi, aprengėm rūbais bei padažėm veidą. Darant kaliausę buvo daug juoko ir įsimintinų akimirkų. Vėliau mokyklos salėje buvo surengta visų pagamintų kaliausių paroda.
Buvo truputį liūdnoka atsisveikinti su naujais draugais po savaitės veiklų, tačiau mūsų mokytojos mums pažadėjo, kad eisime pasivaikščioti po Midlsbro miestą. Miesto centre fotografavomės prie fontanų ir miesto puošmenos - balto, didelio, ažūrinio butelio. Kitą dieną kėlėmės 3val. ryto ir iškeliavome namo.
Aplankiusios šią mokyklą supratome tai, kad mes turime labai daug, palyginus su anglais vaikais todėl, kad jie serga sunkiomis ligomis ar negali vaikščioti, bet jie vis tiek su šypsenomis, o mes liūdime dėl kokio nors kompiuterio ar telefono, o svarbiausia tai, kad turime sveikatos, dėl to mes turime labai džiaugtis. Jeigu galėtume važiuoti antrą kartą, tikrai važiuotume, nes nors ir mokiniai serga sunkia liga, jie yra tokį patys, kaip ir mes, šilti bei protingi vaikai. Važiuotume antrą kartą, nes pasiilgom naujų draugų, įdomių veiklų, bei visos kelionės, skrydžio lėktuvu, gyvenimo savarankiškai be tėvų. Šioje kelionėje pagerinom savo anglų kalbos žinias, sužinojom daugiau apie Midlsbro miestą, pamatėme kokia tvarka Anglijos mokyklose. Gyvenam dar iki šios dienos savo įspūdžiais bei šiltom akimirkom.
Straipsnyje esanti informacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ar Europos Komisija negali būti laikomi atsakingais už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.
Vizito akimirkos
Koordinatorių susirinkimo protokolas
Mobilumo Anglijoje ataskaita