RESCUE EUROPE. Slovakija
Fantastiška Erasmus savaitė Slovakijoje
Projektas Erasmus+ KA2 „REnewable Sustainable CUltural Enterprise in Europe“ tęsiasi... Šį rudenį pasidžiaugti nuveiktais darbais, pasidalinti gerąja patirtimi mokytojai ir mokiniai iš Vokietijos, Austrijos, Italijos, Anglijos, Ispanijos, Lietuvos susirinko į Slovakijos Zakladna škola s MŠ Martina Hamuljaka mokyklą. Norime pasakoti apie kelionę pirmyn ir atgal, apie penkias nuostabias dienas Slovakijoje, apie šeimas, kuriose gyveno mūsų mokiniai.
KELIONĖ PIRMYN. Kelionė prasidėjo dvyliktą valandą nakties Žaslių mokyklos kieme. Į ją išsiruošė septyni mokiniai ir trys suaugusieji (Dovilė Butėnienė, Jūratė Lakštauskienė, Jadvyga Tomkienė).Visi susikrovėme savo didžiausius lagaminus ir pradėjome ilgą ir sunkią kelionę. Maždaug po 2-3 valandų kirtome Lenkijos sieną, važiuodami Lenkijoje matėme tik dideles sienas, skiriančias kelią ir didelius laukus. Ryte pagaliau pasiekėme Čenstokovos miestą, jame ėjome apžiūrėti Jasna Goros vienuolyno. Vienuolynas mums paliko gerą įspūdį. Užlipus į aukščiausią bokštą atsivėrė labai nuostabus Čenstokovos miesto vaizdas. Vienuolynas yra labai lankoma ir turistų, ir vietinių žmonių vieta.Tai religinė Lenkijos sostinė. Po kelių valandų pasiekėme Slovakiją, jos miestelyje Oravska Jasenica mus pasitiko labai puikiai nusiteikusios slovakų mokytojos, pagaliau sulaukėme savo ,,,naujųjų" šeimų, kurios taip pat buvo nusiteikusios puikiai, tačiau truputėlį jaudinosi, kaip ir mes. Atvažiavę į šeimas buvome supažindinti su artimaisiais, šeimose gyvenome visą savaitę. Vakare visi pavargę ir išsekę ėjome miegoti labai laukdami kitos dienos ir naujų įspūdžių.
Slovakijoje gyvenau didelėje ir draugiškoje šeimoje. Mergaitė, pas kurią gyvenau, buvo vardu Anžeta, jai vienuolika metų, ji turėjo net keturis jaunesnius brolius. Tikriausiai šeimoje geriausiai sutariau su Anžetos mama Katerina, ji geriausiai mokėjo anglų kalbą ir buvo labai draugiška ir linksma moteris. Katerina dirbo mokykloje mokytoja, o Anžetos tėtis – gaisrininkas. Gyvenome dviaukščiame rausvos spalvos name su gana dideliu kiemu. Aš gyvenau antrame aukšte, turėjau atskirą kambarį su labai minkšta lova. Greit susidraugavau su savo naująja šeima.
Diana Žilinskaitė, 7 klasė
PIRMADIENIS. Atsikėliau ankstų pirmadienio rytą, papusryčiavome kartu su šeima, kurioje gyvenau. Šeima mane nuvežė į ,,Základná škola” mokyklą, tada kartu su slovakais sulaukėme mokytojų, visi stebėjome kitų šalių pristatymus ir apžiūrėjome klases. Po pietų keliavome į dresuotų sakalų pasirodymą, kuriame galėjome palaikyti ant rankos sakalą ir kartu su juo nusifotografuoti. Vėliau keliavome į vaistažolių lauką, kuriame gidė pasakojo apie įvairias vaistažoles. Po pasivaikščiojimo po vaistažolių laukus, važiavome į restoraną pavakarieniauti kartu su visų šalių atstovais.
Mindaugas Mertinkaitis, 10 klasė
ANTRADIENIS. Laikas papasakoti apie mūsų ekskursijas po Slovakijos uolas, kalnus bei ūkį. Antradienio rytą kelionė link Demanovo urvų prasidėjo 7 valandą. Važiavome apie dvi valandas, kol pasiekėme kalnus, tarp kurių šniokštė srauni kalnų upė. Tada valandai patekome į kalno vidų - vaikščiojome didelėmis salėmis ir mažais tarpekliukais, kažkur iš viršaus krito lietus, kiek paėjus pasirodė požeminė upė. Prisiminus matytus kalnus, uolas, urvus nuo gerų emocijų mano kūnu nubėga šiurpuliukai. Po pasivaikščiojimo urvuose, keliavome į Vychodna ūkį. Jame auginamos karvės ir avys, gaminamas kelių rūšių sūris, auginamos vaistažolės, iš kurių ruošiami arbatų mišiniai. Ūkyje yra ir didelė salė, kurioje pietavome ir vyko edukaciniai užsiėmimai. Po pietų susiskirstę į grupeles ruošiamės ekskursijai po ūkį - mums davė specialią aprangą, kurią vilkėjome vaikščiodami po ūkį. Apžiūrėjome malūną, karvių, veršelių ir avių fermas. Grįžę ragavome kelių rūšių sūrių, gėrėme žolelių arbatą. Vėliau gavome užduotį - pagaminti miltų mišinį avytėms ir jas pašerti.Svėrėm, maišėm, po to nešėm į malūną, po to šėrėm avis - buvo kažkas nuostabaus. Grįžę sprendėme kryžiažodį slovakų kalba, o ten buvo paslėptas žolelių arbatos receptas. Patys pasigaminome arbatos mišinio dovanėles, žaidėme žaidimus, buvo tiesiog nuostabu. Į namus grįžome jau vėlai vakare.
Aš gyvenau slovakės Radkos šeimoje. Šis vardas man atrodė keistas, nes niekad nesu girdėjus tokio vardo. Mergaitė buvo labai nuoširdi, draugiška, ji turėjo 4 seses ir 1 brolį. Šeima, kurioje gyvenau, gyveno ūkiškai, augino kiaules, vištas. Buvo didelis trijų aukštų namas, taigi turėjau atskirą kambarį, kuriame galėjau išsikrauti ir susidėlioti savo daiktus. Pirmąją dieną svetimoje šalyje buvo labai sunku, kadangi buvo ne mano šeima, ne mano draugai, bet pamažu pripratau. Naujoji šeima pačią pirmą dieną šiltai mane pasitiko, žaidėme žaidimus, kartu vakarieniavome. Būdama su jais jaučiausi šiek tiek drovi, nes buvo pirmas kartas, kai gyvenau svetimoje šeimoje. Vakare, kai susipažinau su visais jos šeimos nariais, aprodė namą, kad nepasiklysčiau, parodė mano kambarį, apsipraususi nuėjau į savo kambarį, taip po visų dienos įspūdžių griuvau į lovą, nes jaučiausi labai pavargusi.
Gabija Pigagaitė, 7 klasė
TREČIADIENIS. Šią dieną mes praleidome mokykloje. Čia susirinko visų šalių atstovai. Visiems mokytojams išdalino lapus, kuriuose buvo sužymėti skirtingi užsiėmimai skirtingais ženklais, kuriuos mes turėjome surasti. Diena, atrodo, bus pilna darbų.
Pirmojo ženklo ieškojome gana ilgai, nes jis buvo trečiajame aukšte. Ženklas nurodė inkilų gaminimą, tai mes ir darėme visą valandą. Sukalėme net keturis didelius inkilus paukščiams, kuriuos nudažėme geltona, žalia ir raudona (Lietuvos vėliavos) spalvomis, o ketvirtajam parinkome oranžinę spalvą. Taip pat kiekvienas sau pasidarėme po mažą inkilėlį- suvenyrą.
Antrasis užsiėmimas vyko antrajame aukšte. Šįkart mes į kartono gabalą kišome medžiagų skiautes, kurias sudėję kartu gavome Lietuvos vėliavą. Vėliau kitos šalys darė savo vėliavas. Taip buvo pagamintas bendras darbas – savotiška projekto vizitinė kortelė. Šis darbelis mums pavyko labai puikiai, vėliavos buvo gražios.
Trečiojo užsiėmimo metu gaminome vainikėlius. Buvome susiskirstę į tris grupes. Šis darbelis užtruko pusvalandį, dar turėjome laisvo laiko, todėl slovakų mokytojos mus pavaišino aguonų pyragu ir sausainiais. Iš šio kabineto išėjome sotūs ir laimingi, nešdamiesi tris vainikėlius, Tada ėjome pietauti, daugelis nebaigė valgyklos valgytų, nes porcijos buvo didelės, o mes jau prikirtę aguonų pyrago ir sausainių.
Kad ir kaip būtų ironiška, per ketvirtą užsiėmimą gaminome valgį. Tai buvo bulviniai blynai su daržovėmis, sulčių kokteilis ir kepta cukinija su medumi. Daugelį daržovių ėmėme iš mokyklos mini daržo, kuriame augo burokėliai, cukinijos, morkos ir petražolės. Valgį mums pavyko pagaminti skaniai, nors kokteilis buvo keisto skonio.
Paskui mes gaminome atvirukus, tai atrodė lengva, kol nepradėjome jų daryti. Daugeliui buvo sunku sulankstyti pagrindinį atviruko papuošimą – gėlytę, bet vėliau viskas sekėsi puikiai. Visi pasitelkėme savo idėjas ir atvirukai tapo originalūs.
Šeštasis darbelis taip pat buvo susijęs su gėlėmis, tik ne popierinėmis, o plastikinėmis. Mes iš butelių bandėme pasigaminti plastikines gėles. Šis darbelis buvo sunkesnis, nes teko dirbti su ugnimi. Kitaip nebūtų išsilydęs plastikas ir nepavyktų sujungti kai kurių dalių.
O per paskutinį užsiėmimą mes kiekvienas atskirai gaminome šilkinius šalikus. Ne, ne pačius šalikus, mes juos tik papuošėme. Papuošimams naudojome burokėlių lapus, stiebus, spalvingus rudeniškus medžių lapus. Papuošę susukome juos į rutuliuką ir aprišome siūlu. Tada slovakės mokytojos juos suvyniojo į foliją ir įdėjo į puodą virti trims valandomis. Savo šalikus atgavome ketvirtadienį. Jie buvo skirtingi ir labai gražūs. Štai kaip mes praleidome trečiadienio dieną.
Augustina Kličiūtė, 7 klasė
KETVIRTADIENIS. Po pusryčių Mario mama mus nuvežė į mokyklą. Pabuvęs su Mario pamokoje susitikau su draugais iš Lietuvos. Po kurio laiko mus visus autobusu nuvežė iki garlaivio, kuris nuplukdė į salą. Kol plaukėme, grožėjomės Slovakijos nuostabia gamta. Saloje buvo tik viena bažnytėlė. Pasivaikščioję ir apžiūrėję salą mes plaukėme atgal. Išsilaipinus iš garlaivio, mūsų laukė autobusas, kuris nuvežė į Edičo rančą, kurioje pavalgėme pietus, jodinėjome žirgais, žaidėme žaidimus, supomės ant hamako. Klausėmės, kodėl ir kaip reikia žieduoti paukščius, žiedėme iš molio vazeles, kepėme barbekiu. Vakare buvo atsisveikinimo vakarėlis, kuriame stebėjome tradicinius slovakiškus šokius, vaišinomės ir linksminomės su projekto dalyviais.
Džiaugiuosi susipažinęs su Mario ir jo šeima. Ačiū jiems už šiltą priėmimą, už nuostabias išvykas prie didelio ežero, pasijodinėjimą žirgais, lazerinius žaidimus ir pasisėdėjimą picerijoje. Ačiū už šią kelionę, kurioje susiradau draugų iš kitų šalių ir Lietuvos.
Aringas Koklevičius, 6 klasė
PENKTADIENIS. Apie devintą valandą susirinkome mokykloje. Į mokyklą keliavome su visais daiktais, kad iš karto po užsiėmimų galėtume išvykti. Kai susirinko visi vaikai, kurie gyveno šeimose, mus nuvedė į chemijos – fizikos kabinetą. Ten žiūrėjome nuotraukas iš kitų Erasmus kelionių. Buvo bendri pusryčiai. Mes buvome vienoje klasėje su ispanais. Kai visi pasistiprino, buvo laisvas laikas. Išėjome į lauką. Buvo saulėta diena. Užsiėmėme kiekvienam patinkančia aktyvia veikla. Vieni žaidė futbolą, kiti - raketėmis, suposi karuselėje ir t.t. Po to pavėsinėje dar vienu dažų sluoksniu nudažėme inkilėlius, kuriuos kalėme trečiadienį, ir ant lentelės parašėme savo šalies pavadinimą. Inkilėliai buvo sudėti ant stalelių lauke, šalia mokyklos. Pirmą valandą prasidėjo pabaigtuvių ceremonija. Visi gavo pažymas apie dalyvavaimą projekte, o kiekvienos šalies lentelė buvo įsmeigta prie pasirinkto rožių krūmų. Tada buvo vaišės mokyklos kiemelyje. Kai pavalgėme, susirinkome savo lagaminus, atsisveikinome su šeimomis, su naujaisiais draugais ir mokytojais ir išvažiavome į Lietuvą.
Aš gyvenau pas mergaitę, vardu Jana. Ji energinga ir linksma. Jos šeima labai maloni ir draugiška. Jie gyvena šešiese – Jana, jos mama, tėtis, brolis, sesuo ir močiutė. Jie labai rūpestingi, gal net per daug. Įdomiausia buvo bendrauti su Janos močiute, nors ji nelabai moka anglų kalbą, bet šnekėjomės angliškai, rusiškai ir slovakiškai.
Augustė Ostromeckaitė, 7 klasė
KELIONĖ NAMO. Atsisveikinę su savo šeimomis ir naujais draugais sėdome į autobusą, pasidėjome daiktus ir išvažiavome. Mums buvo liūdna, nes savaitė prabėgo labai greitai ir greitai pradėjome ilgėtis draugų. Važiuodami autobusu klausėmės muzikos ir prisiminėme, kad Diana turi kortų žaidimą ,,Uno”, tad nusprendėme jį pažaisti. Privažiavome slovakišką parduotuvę. Išlipome, pakvėpavome grynu oru, nusipirkome lauktuvių ir važiavome toliau. Pagaliau privažiavome Lenkijos parduotuvę. Na ir vėl apsipirkome. Pradėjo temti, buvo nuobodu, pora draugų užmigo. Užmigau ir aš. Vėliau draugai pažadino, nes buvome sustoję degalinėje, o buvo taip šalta ir tamsu. Nusipirkau šiltos kavos ir grįžau į autobusą. Na ir eilinį kartą užmigau, o atsibudęs pamačiau, kad mes jau netoli Kaišiadorių. Grįžę į Žaslius apsikabinome savo tėvelius. Kelionė buvo nuostabi, tik gaila, kad taip greitai baigėsi.
Aš gyvenau šeimoje, kurioje buvo berniukas, vardu Samuelis, ir jo mama. Jam yra 13 metų. Susipažinimo proga šeima mane nusivedė į restoraną ,,Zbojnicka Koliba”. Bendrauti sekėsi nelengvai, nes šeima nelabai gerai mokėjo anglų kalbą, o aš juk nemokėjau slovakiškai. Samuelis labai mėgsta žaisti futbolą, slidinėti kalnuose. Visą savaitę kartu ėjome į mokyklą. Savaitė prabėgo labai greitai, atsisveikinau su šeima, padėkojau už tai, kad taip šiltai priėmė.
Paulius Jankauskas, 9 klasė
Tad visi sakome AČIŪ Slovakijos projekto komandai ir atsisveikiname slovakiškai:
Ahoj- Iki, ate.
Dovidenia- Viso gero.
Zbohom- Sudievu.
Parengė mokytoja Jūratė Lakštauskienė
Fantastic Erasmus Week in Slovakia
(The impressions of students from Zasliai Basic School)
The Erasmus + KA2 "REnewable Sustainable CUltural Enterprise in Europe" project continues ... This autumn, teachers and students from Germany, Austria, Italy, England, Spain, and Lithuania gathered in the school of Zakladnaya Škola, Slovakia Martina Hamuljaka, to share their best practices. We want to talk about a trip to and back, about five wonderful days in Slovakia, about the families our pupils lived in.
The journey began at twelve o'clock in the backyard of Zasliai Basic School. There were seven pupils and three adults (Dovile Buteniene, Jurate Lakstauskiene, Jadvyga Tomkiene). We all loaded our biggest luggage and started a long and hard journey.
In Slovakia I lived in a big and friendly family. The girl I was living in was named Anzeta. She is eleven years old and has four younger brothers. I get aquainted with Anzeta’s mother Katerina. Her knowledge of English was the best. She was very friendly and caring woman. Katerina worked as a teacher at the school and her husband was a firefighter. We lived in a double-red pink house with a pretty courtyard. I lived on the second floor. I had a separate room with a very soft bed. We quickly became friends with my new family.
Diana Zilinskaite, 8 form
MONDAY. On Monday I get up early in the morning. That family in which I lived took me at ,,Zakladna Škola" school. Then we had few lessons with slovakian students. After that we watched presentations of slovakian students about all the coutries which are participating in this project. In the afternoon we climbed into the mountain and watched the show of trained falcons. There we could hold falcons on our arms and took pictures of it. Later, in the mountain we looked over the herbs. There guid told us about various kind of herbs. After that all we went to the restaurant and had very delicious dinner, mushroom soup and steak.
Mindaugas Mertinkaitis, 10 form
TUESDAY . It's time to tell us about our excursions around the Slovakia rock, the mountains and the farm. On Tuesday morning at 7 o'clock our trip to the Demanov Caves began. We travelled about two hours until we reached the mountains, among which the hill swam mountain river. We walked in the large halls and small grasslands, the drops of water tapped somewhere from the top when the underground river appeared. I feel good emotions when I remember the mountains, the rocks and the caves. After the walking in the caves, we went to the Vychodna farm. It breeds cows and sheep, produces several types of cheese, grows herbs from which tea is blended and prepared. The farm also has a large hall where we have had lunch and educational classes. In the afternoon we divided into four groups. We were given a special outfit that we were wearing while walking through the farm. We looked at the mill, the cows, calves and sheep farms. When we returned we tried several kinds of cheeses, drank herbal tea. Later we got the task - to make a mixture of flour for lambs and feed them. We took different kind of crops and stirred it, then we fed sheep. It was something wonderful. We blended different kind of herbs and packed for ourselves also played games, it was just wonderful. We returned to at home in the evening.
Gabija Pigagaitė, 8 form
WEDNESDAY. We spent this day at school. Representatives from all countries gathered here. All teachers distributed a leaflet featuring different activities in different labels that we could find. The day seemed will be full of work.
The mark indicated that we will make bird feeds. Our group knocked up four large, wooden bird feeds. We painted it in yellow, green and red (Lithuanian flag colours). For the fourth birdfeed we chose orange colour it is my favourite. Also we made ourselves after a small nesting-box as souvenirs.
The second craft it was on the second floor. This time, we loaded the pieces of material into a piece of cardboard, which together we put together the flag of Lithuania. Later, other countries made their flag. It was general work all countries had made - a kind of project business card. This craft was very successful for us all the flags were beautiful.
During the third lesson we produced wreaths. We were divided into three groups. This work took half an hour so we had free time. Then Slovakian teachers trained us how to make poppy cakes and cookies. We came out of this class and were happy, carrying three wreaths. Next we came in the canteen and had saturated lunch. The portions were rather large but it was delicious.
During the fourth session we made a meal. It was potato pancakes with vegetables, juicy cocktail and fried zucchini with honey. Vegetable we took from the miniature school garden. They grow here a lot of kinds of vegetables: beetroots, zucchinis, carrots and parsleys. We were able to make the taste more delicious, although the cocktail was a weird taste.
Then we made postcards, it seemed easy until we started to do it. For many, it was difficult to fold the main decoration of the postcard - a flower, but then everything went well. We all used our ideas and made original postcards.
Augustina Kliciutė, 8 form
THURSDAY. After breakfast Mario's mother took us to school. We met Mario classmates and my friends from Lithuania. After a while, we went on a trip boat to the island. While we were floating we admired the beautiful Slovakian nature. There was very old church on the island. We were walking and exploring it and went back. Then our bus took us to the Edic Ranch where we ate lunch. There we can ride a horse and play games. We had an opportunity to watch how the birds are ringed. Then we had the barbecue. In the evening, we had a farewell party. We were watching traditional Slovakian dances and had fun with the participants of the project.
I'm glad to meet Mario and his family. Thanks to them for their warm welcome, for wonderful trips to the big lake, horse riding, laser games and pizzeria. Thank you for this trip, where I found friends from other countries.
Aringas Koklevicius, 6 form
FRIDAY. At nine o’clock in the morning we met at school. We went to school with all the luggage and we could leave it in classroom. All the children who were living in families came to the chemistry - physics classroom. We watched photos from other Erasmus tours. There we had breakfast. We were in one class with Spain children and teachers. When everyone got stuck, there was a spare time. We went to the field. It was a sunny day. We have been active in everyone's interest. Some played soccer, others tennis, tune in a carousel, and so on. After that, we painted another layer of paint on the bird feeds with the and we wrote the name of our country on the tablet. The pillboxes were placed on a table in the field near the school. The closing ceremony began at 1 pm. We all received certificates of participation in the project and each party's table was placed on the selected rose bushes. Then there was a school cafe in the yard. We ate delicious meals. Then we gathered our suitcases and said goodbye to families, new friends and teachers. We left school at 3pm.
I lived with a girl named Jana. She is energetic and entertaining. Her family is very kind and friendly. In her family are six members: her mother, dad, brother, sister and grandmother. They are very caring, maybe even too much. The most interesting thing was to communicate with Jan's grandmother. Although she did not speak English very well, but can speak English, Russian and Slovakian.
Auguste Ostromeckaite, 7 form
TRIP AT HOME. We put our luggage ,sat in the bus and left Oravska Jasenica school. We were sad because the week passed very quickly. While we were driving in the bus we were listening the music. Our friend Diana had a "Uno" card game so we decided to play it. After a short time we had a short stop at the shop and we could buy Slovakian goods for our relatives. We got there and could breath in the fresh air. After few hours we stopped at the Poland shop. So we went shopping again. Some of us were tired and few friends fell asleep. I fell asleep too. Later, friends woke up because we had stopped at the gas station, and it was cold and dark. I bought a warm coffee and went back to the bus. Well, once and for all, I fell asleep, and when I was awake, I saw that we were near Kaisiadorys. When we came back to the little ones, we hugged our parents. The trip was amazing, but it's a pity that it ended so fast.
I lived in a family with a boy named Samuel and his mother. He is 13 years old. On the occasion of the visit, the family took me to the restaurant "Zbojnicka Koliba". It's not easy to get together because the family did not speak English very well, but I did not learn to learn Slovak in the language. Samuel really likes playing football and going to the mountains. I want to say to my family, thank you for being so warmly welcomed.
Paulius Jankauskas, 9 form
Ataskaita po mobilumo Slovakijoje.
